Dominuojanti Rūšis - G&G Sindikatas

Atsakyk man, kokia prasme bandyt atspet kada kiekvienam

Ikris juodas kamuolys, beda atsitix, paskutines viltys subyres

Kur, kada tai ivyks, spek kas valdys

Kai nuleidziamos visos uzdangos

Uz gretimo spindulio, ne sparnai valdo ora

Jie tik simbolis to, kad tu esi

Tox pat duztantis kaip ir visi

Susiutom lupom vadini laisva iki apsisikimo

Tai vistiek yra ir bus tavo lupos

Tu gali saipytis is mirties, is peties gali

Ieskoti svetimo sau, kol viena kart rasi

Savo kitiems karmos nepavartysi, i byta nepavarysi

Ateities neislosi netpazymetomis kortomis

Sausas nelixi atsidures uz borto

Kai mirtis tau uz paties kaktoje balta kreida uzrasyta

Matai, ji vaiksto aplink, bijai, kad ranka isties

Kad zvakes isiziebs, bet jau nebe ant torto

Kada tu prabusi tarp tu, kas jau neberaso laisku

Nors dar gyvena suriu lasu ant motinos skruosto

Nesudejusios bluosto, nuleistom burem, sustinge

Ukanotame miglu uoste, suprantu

Mes nebemokam paguosti savu, bet galim

Sutelkt garbe i paskutini tosta, pakelt ir mostelt

Uz tuos, kurie uzsimerke, tegul ilsis ramiai

Jie zino, mes ju NEPARDAVEM

Kai gilze trenkiesi i zeme tu tuscias

Kai nuo smugio skeveldru sukem drioksteli dusia

Kovos veliava, tavo veliava tik skuduras

Po musio minia nusilenks DOMINUOJANCIAI GATVES RUSIAI (2 k.)

Kai Gilze trenkiesi, ka tu renkiesi (8 k.)

Debiutanto sekme, sakmeje apie tamsa

Ji bando tavo vikruma po girnomis

Isgalastomis plieno virvemis, ruke uzkastais spastais

Pats prasei jos dantu, kam, jei nesiruosi kasti?

Pats tu maldavai, leisk prabusti, pajusti kaip skauda

Kai duzti, varvant smegenim is kaukoles luksto

Pykciu taskei, sakei OKEY, as irgi taip moku

Pats sokdamas per zemai gaudei po bloko bloka

(Ir ka) nuosavi randai, bent jau moko

Uz tai suzinai kaina uz nuosava daina

Asmenine legenda, nesvarbu, simtas Dievo vardu

Pasirink, kuri nori, bet atsimink, tu prisiekei krauju

DOMINUOJANCIAI GATVES RUSIAI

Pardavei dusia valdantiems musi, tapai dar vienu

Losianciu runom, ubagu lazdom, auxo karunom

Einanciu lynu visom savo pertemptu nervu galunem

Kylanciu tam, kad dar karta istiksti

To, kuris neisblyksta, pries kriksta ugnim nesuplysta

Uz bazara ir darbus drasiai stovincio veidu

Pries angela sarga kada tiesa paprasta trys zodziai

AS JU NEPARDAVIAU

Priedainis

Visu musu nuodemiu sarasas ilgas

Gali drasiai vartyti jo lapus, zinau tikrai, jame

Nebus GATVES KLANO, krauju pasirasau AS

Atsakau uz zodzius net negalvodamas, tai ka vadinu draugais

NEPARDUODAMA, ir kai ateis diena

Danguje ir mano dusia ateis uz visus darbus, del vieno ramu

Kai istars MANO varda, as nenuleisiu akiu, nes

AS JU NEPARDAVIAU!!!