Tremtis - Antis

Anei vieno saulėlydžio potvynio

Anei vieno saulėlydžio debesio

Su liepsnojančiom krūmuos lakštingalom

Anei vieno, man jau nepriklauso

Aš gyvenu, o nesimato

Aš gyvenu, o man atrodo

Aš gyvenu, daugelį metų

Aš gyvenu, o gal buvau

Nesvetingoje šiaurės provincijoj

Kur kalba ir lėta ir keistoka

Kur nesiblokščia keisti papročiais

Žmonija tau vargšo atvykėlio

Aš gyvenu, bet gyvenimas neina

Neina medis į meilę metalo

Aš gyvenu, o atrodo bandyčiau

Tik priminti sau apie save

Anei vieno išeinančio pergalėn

Su agonijoj plieskiančia vėliava

Anei vieno sudužusio burlaivio

Anei vieno vėluojančio traukinio

Ant stataus geležinkelio pylimo

Anei vieno žmogaus net nemylimo

Kuriam dar pamojuočiau ranka

Aš kalbu, nežinau apie ką